Palankiau skolintis eurais

Bankų pateikiami duomenys rodo, kad pastaruoju metu, lyginant su praėjusiais metais, skolinamasi labai mažai. Nemaža klientų dalis ima kreditą ne nacionaline valiuta, bet eurais, nes kreditai eurais, nepaisant aukštokos maržos, likvidumo priedų, yra beveik perpus pigesni negu kreditai litais. Mažą paskolų eurais palūkanų normą lemia EURIBOR-as, kuris priklauso nuo Europos centrinio banko veiksmų. Nuo 2008 metų jis pradėjo mažinti paskolų eurais palūkanų normą ir, pasak finansų analitiko Gitano Nausėdos, iki šių metų pabaigos gali dar sumažėti 0,5 arba 0,75 proc. „Kadangi Europos ekonominė situacija yra gana prasta, tokios palūkanų normos greičiausiai liks ir ateinančiais metais. Jei atsiras pasitikėjimas finansų rinkoje, dings likvidumo priedai, euro palūkanų normos turėtų dar mažėti, – pastebi G.Nausėda. – Dabar pagrindinė problema žmogui, norinčiam gauti paskolą eurais, yra ne kredito kaina, bet atitikti banko reikalavimus ir apskritai gauti kreditą.“

Kreditus litais brangina auganti rizika

VILIBOR –as, kuris formuojasi pagal paklausą ir pasiūlą Lietuvos komercinių bankų rinkoje, nes Lietuvos centrinis bankas neturi jokios įtakos, kadangi jis aktyvios palūkanų normos politikos nevykdo, Gitano Nausėdos manymu, nemažės, kol bus įtempta ekonominė situacija, o valstybės biudžetas bus su didžiuliu deficitu. Paskolų litais palūkanų normą, analitiko manymu, ypač augina sklandančios kalbos apie lito devalvavimą. „Kai nepasitikima litu, žmogus linkęs taupyti eurais, bet skolintis litais. Devalvacijos atveju žmogus laimėtų. Rinkoje atsiranda litų stygius. Norėdami prisivilioti kredito litais išteklius bankai priversti didinti paskolų litais kainą. Tokiu būdu stengiasi prieinamais svertais sureguliuoti atitikimą tarp eurų ir litų, – situaciją komentuoja finansų analitikas G.Nausėda. – Kitas dalykas, patys bankai labiau linkę skolinti eurais, o ne litais, todėl ir užkelia paskolos litais palūkanų normą. Kyla tiek paskolų, tiek indėlių palūkanų normos.“

„Paskolų palūkanos susideda iš trijų sudedamųjų: šalies rizikos, bankų maržos ir kredito rizikos. Pasikeitus sąlygoms rinkose, labai smarkiai padidėjus rizikai, natūralu, kad keičiasi ir palūkanos. Apskritai mažiausiai augo bankų marža, kitos dvi palūkanų sudedamosios išaugo daugiau.

Lietuva galėtų sumažinti paskolų palūkanas, sumažindama savo šalies riziką, t.y. priėmusi visas ūkiui gaivinti reikiamas priemones bei įstatymus ir stengdamasi nedidinti rizikos neapgalvotais veiksmais ar pasisakymais“, – teigiama Lietuvos bankų asociacijos pateiktoje informacijoje.

Bankai neskatina skolintis

Jei anksčiau bankų tinklalapiai varžydavosi paskolas imti skatinančiais naujovių paketais, šiandien gi tokių beveik nelikę. „Manau, esant tokiai ekonominei situacijai, sugriežtėjusiems bankų reikalavimams, nelabai sąžininga būtų žmogų skatinti skolintis“, – sakė DnB NORD banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. Šviežiausios šio banko naujienos sukasi apie pasikeitusias indėlių palūkanų normas.

„Iš tikrųjų yra tendencija nediegti naujovių. Žvėriškos konkurencijos dėl norinčių pasiskolinti, kuri buvo anksčiau, nebėra. Kadangi visi gyvena sutrauktos spyruoklės principu, bankai žiūri, kaip jiems šiuo laikotarpiu išgyventi, – tos pačios nuomonės ir finansų analitikas G.Nausėda. – Dabar bankai rūpinasi, kaip jiems pritraukti indėlių lėšas, turėti stabilią finansinę padėtį. Šiandien aktualus devizas, skelbiantis, kad nereikia didelio proto paskolai išduoti, bet didelis protas reikalingas paskolai išduoti ir sugebėti ją susigrąžinti. Šiandien, manau, tokiu principu vadovaujasi ne vienas bankas.“

„Bankas siekia būti geru partneriu savo klientams ir ne tik suteikti jiems geriausias konsultacijas dėl paskolos banke, padėti klientams tinkamai įsivertinti savo galimybes paskolos įmokoms mokėti, bet ir padėti užsitikrinti, kad jie galės apsigyventi norimame būste“, – tvirtina „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Išskirtinės būsto kreditavimo sąlygos

Prie dalies skelbimų apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, neretai pastebime nuorodą, kad tam objektui suteikiamos ypatingos kreditavimo sąlygos.

„Klientams, perkantiems būstą iš visų banko partnerių suteikiamas finansavimas išskirtinėmis sąlygomis. Tai patrauklios būsto paskolų palūkanų maržos, ilgas paskolos grąžinimo terminas, kiti papildomi klientams siūlomi privalumai. Banko ir nekilnojamojo turto vystytojų bendradarbiavimas sudaro galimybę klientams įsigyti būstą patraukliomis sąlygomis. Klientams suteikiamas finansavimas specialiomis sąlygomis įsigyjant būstą iš banko nekilnojamojo turto partnerių rodo banko pasitikėjimą savo partneriais ir kartu reiškia, kad bankas gali garantuoti nekilnojamojo turto bendrovių patikimumą, tad klientai gali būti tikri, jog statomi namai bus užbaigti, o jau pastatyti būstai yra kokybiški“, – tvirtina J. Gumuliauskienė

Našta dalijasi būsto paskolų draudimas

Neretai sumanymą įsigyti būstą gesina pradinis įnašas. Gaunamos pajamos neleidžia sutaupyti tokios sumos. „Būsto kreditų draudimas suteikia galimybę, negalinčioms sukaupti pradinio įnašo šeimoms, įsigyti būstą, – sako valstybės įsteigtos UAB „Būsto paskolų draudimas“ direktorė Gitana Griškėnienė. – Būsto kredito draudimas sumažina reikalaujamą banke pradinį įnašą, kurio reikia būsto įsigijimui ir kredito gavimui. Be to, apdraustą būsto kreditą bankai gali suteikti ir be pradinio įnašo.“

Pagrindinis būsto paskolos grąžinimo garantas yra įsigyjamas būstas, bet, norint gauti šimtaprocentinį paskolos finansavimą, gali tekti užstatyti ir papildomą nekilnojamąjį turtą arba prisiimti papildomus įsipareigojimus kredito davėjo naudai.

Šiuo metu būsto paskolas yra apsidraudę beveik 40 tūkst. asmenų.

„Tačiau didėjant nedarbui atsiranda vis daugiau nemokių klientų, todėl pas mus apsidraudusiems klientams suteikiame galimybę problemoms išsispręsti. Už tuos klientus, kurie dėl sumažėjusių pajamų negali bankui grąžinti paskolos, mes nuo kelių mėnesių iki vienerių metų mokėsime įmokas už jų būstą ir palūkanas, – naujovę pristato G.Griškėnienė. – Vėliau, kai klientas taps mokus, jis pradės mokėti bankui. Tuo pačiu mes išdėstysime ir mums grąžinamą sumą, sumokėtą už jo paskolą. Tai yra beprocentinė paskola ir ji gali būti išdėstoma per kelerius metus.“

Šia paslauga, pasak G.Griškėnienės galima pasinaudoti netekus darbo, sumažėjus atlyginimui, susirgus arba mirus šeimos nariui.

„Nors šimtaprocentinių banko paskolų draudimo neatsisakome, bet labai apribojame. Draudžiamos mažesnes pajamas turinčių žmonių paskolos. Mažinama ir maksimaliausia draudžiamos paskolos suma. Vilniuje ji nuo 800 tūkst.litų mažėja iki 600 tūkst.litų. Draudimo įmokos tarifas, priklausomai nuo pradinio įnašo, bus didinama“, – pokyčius būsto paskolų draudime pristato G.Griškėnienė.

Pasak jos, besinaudojančių būsto paskolų draudimu pastaruoju metu sumažėjo beveik trečdaliu.

Susiradus tinkamą būstą, kuriam įsigyti imamą kreditą planuojama drausti, G.Griškėnienė pataria pirmiausia susisiekti su banku. „Bankas įvertins, ar tam pirkėjui bus suteikiamas kreditas būstui įsigyti. Ar atitinka banko reikalavimus ir jei mano, kad reikalingas papildomas garantas, siunčia mums dokumentus. Mes savo ruožtu klientą taip pat įvertiname ir sprendžiame drausime ar ne banko suteikiamą kreditą. Dėl per didelės draudiminės rizikos mes galime atsisakyti drausti paskolą. Gali netenkinti ir pajamos, ir kiti finansiniai įsipareigojimai“, – sako G.Griškėnienė.