2009-05-07

Vertinimas: 3.8

Mano namai - minimalistiniai, kuo mažiau baroko ir rokoko", - savo pramoninio stiliaus būstą pristato Beatričė Vanagaitė, kūrybos agentūros „VRS grupė" klientų aptarnavimo direktorė.

Vilnietė vis dar įrenginėja savo seną-naują butą antrame aukšte tylioje gatvelėje senamiesčio pakraštyje. Seną, nes nusipirko maždaug prieš šešerius metus ir kelerius gyveno nieko nekeisdama. Naują, nes prieš gerą pusmetį jį iš esmės suremontavo, pertvarkė ir dabar kuriasi iš naujo.

„Galima sakyti, kad pastačiau naują namą", - darbų apimtis apibūdina šeimininkė. Buvo pakeista viskas: sienos, grindys, lubos, vamzdžiai, elektros instaliacija... Šeimininkė, mėgstanti viską dokumentuoti, užfiksavo, kad per remontą teko išgabenti 90 tonų šiukšlių.

Perplanuoti erdves panelei Beatričei padėjo architektas Valdas Ozarinskas. Anksčiau 97 kvadratinių metų ploto bute buvo penki kambarėliai. Dabar - atskiras sūnaus ir dvi pereinamosios erdvės. Pirmoji skirta virtuvei ir poilsiui, antroji - darbui ir miegui. Beje, tik įžengus pro laukujes duris, prieš akis atsiveria šeimininkės pomėgių kampelis. „Šunų pasaitėliai, dviratis, golfo lazdos, gėlės", - vardija ji.
 

Plytelių neįsileidžia
 

Įrenginėdama sau mielus namus, panelė Beatričė paisė dviejų dalykų - jokių plytelių ir jokios mėlynos spalvos. „Su keramika ir mėlyna spalva interjere esu iš esmės susipykusi. Man patinka plastikas ir metalas", - sako ji.

Bute dar daug ko trūksta: metalinių durų (šios jau užsakytos), metalinio rašomojo stalo penkiolikmečio sūnaus Teodoro kambaryje, metalinių virtuvės stalviršių, apšvietimo, panašaus į tokį, koks būna fotostudijose: daug kabančių laidų ir palubėje ant ištiestų trosų pritvirtintų važinėjančių lempų. „Svarbu susitvarkyti iš esmės, o tobulinti galima visą gyvenimą", - nesiskubina šeimininkė.

Vilniaus dailės akademiją bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetą baigusios panelės Beatričės darbo sritis, jos pačios žodžiais, yra „strateginė prekės ženklų priežiūra". Todėl dėsninga, kad pašnekovė vertina interjero detalių prekės ženklus, pripažintų dizainerių darbus. Šeimininkė taupė, bet ko nepirko... Tarkim, patinkančią italų dizainerio Antonio Citterio vonios praustuvę rado išparduotuvėje, o juodą žinomo prekės ženklo „SMEG" šaldytuvą - parduotuvėje, prekiaujančioje pigesniais buitinės technikos gaminiais. Jis kainavo kone perpus mažiau, nes šoninėje sienelėje yra nedidelis įbrėžimas. Norimų daiktų paieškoms panelė Beatričė skiria nemažai laiko ir pastangų. Tarkim, ketaus radiatorius rado Prahoje.
 

Prie atviros ugnies
 

Yra dalykų, kuriems pašnekovė sako netaupiusi. Tarp tokių - metalinis židinys, jo ieškojo apie pusmetį. Pramoninio stiliaus interjero elementą, sukurtą dviejų belgų dizainerių, panelė Beatričė rado Kaune. Jis kabinamas ant sienos, tad, kraustantis kitur, bus galima išsivežti. Tokiame židinyje dega atvira ugnis, jos stiprumą galima reguliuoti. „Trauka labai gera: jei atidarau plačiau - liepsna didesnė, jei priveriu - mažesnė", - džiaugiasi šeimininkė. Tiesa, norimo dizaino metalinių židinio įrankių kol kas dar nerado, bet verčiasi be jų.

Stebėti ugnį kada nors bus galima įsitaisius sėdinčiojo kūną tarsi apgaubiančiose juodose kėdėse, kokios būna ralio automobiliuose. Raudonus ratukus, kuriuos prie jų pritvirtins, šeimininkė jau turi, o trokštamų kėdžių įsigyti, viliasi, padės brolis - lenktynininkas Benediktas Vanagas.

Savo eilės laukia ir atviri metaliniai stelažai: į šiuos „bus galima susidėti viską". „Atvirumas interjere labai atitinka mano gyvenimo būdą", - sako panelė Beatričė.
 

Nuginčijo statybininkus
 

Jaunai moteriai, kaip ir daugeliui „ne taip, kaip visi" savo būstą įsirenginėjančių žmonių, teko nemažai pasiginčyti su statybininkais, nes jie daugeliu atvejų aiškino, kad „taip daryti negalima". Tarkim, teko įtikinėti palanges palikti tik išbetonuotas. Kad varžtais suveržtos grindys iš faneros, kokia klojami jachtų deniai, yra tai, ko reikia. O vonioje - gali būti ne iš plytelių, o iš specialiai apdorotos medienos. Beje, kada nors fanerines grindis šeimininkė ketina nudažyti baltai. „Tokias jau turėjau. Mitas, kad šviesios labai teplios, veikiau - priešingai, dulkės ir nešvarumai ne taip matosi", - įsitikinusi ji.

Naujai vonios patalpai su langu įrengti šeimininkė sako paaukojusi pusę buvusio kambario vien tam, kad galėtų čia auginti gėles. Vonias „Vispool" iš akmens masės „gamina latviai, todėl nereikia vežtis iš kokios nors Italijos". Klozetą įrengė taip pat tokį, kokio ieškojo - su savaime užsidarančiu dangčiu.

„Į butą, kuriame yra toks klozetas, galima įsileisti ir kokį vyriškį", - juokiamės su fotografe. „Tai - Henrikas, leidžiu jam pas mane pagyventi", - šmaikštaujamu tonu gyvenimo draugą pristato šeimininkė. Danas Henrikas nuolat gyvena Kopenhagoje, dirba su prekių rinkodara ir reklama susijusioje srityje: kuria filmus, padedančius kompanijoms spręsti personalo, rinkodaros, kitas problemas. „Nemėgstu gaminti, tad kai atvažiuoja Henrikas, mus su Teodoru ir pamaitina", - prisipažįsta moteris. Jos draugui gaminti patinka, štai iš ekologiškojo Tymo turgaus grįžo su „dviem krepšiais žolių". Atrado, kad Vilniaus parduotuvėse, priešingai nei jo šalyje, galima nusipirkti santykinai nebrangios triušienos... Aptariame, kad tokia mėsytė gardi patroškinta su džiovintomis slyvomis...
 

Meldėsi žydai

Minimalistiniuose namuose yra vietos ir sentimentus keliantiems daiktams. Pavyzdžiui, senamiesčio grindinio akmenims ar 1897 metais pagamintam vokiškam „DUYSEN" fortepijonui, tėčio - chorvedžio Juozo Vanago - dovanotai relikvijai. Rekonstruotas instrumentas nėra tik puošmena - juo skambinama. Ant palangės stovinti iš Kopenhagos Henriko atvežta septynšakė žvakidė primena buvusius šio buto gyventojus. Čia vaikystėje gyvenęs iš Izraelio, Haifos miesto, atvykęs žmogus Beatričei pasakojo, kad kambaryje su židiniu anuomet rinkdavosi kvartalo žydai - drauge pasimelsti. „Šitas butas turi labai gerą aurą", - atsisveikindamas sakė jis. Šeimininkė tuo nė kiek neabejoja.

Veikiausiai bute gerai jaučiasi ir dvi keturkojės „signalizacijos": jos teritoriją gina įnirtingai skalydamos. Miniatiūrinių taksių vardai - „Virvė" ir „Au au 7". Pastaroji anksčiau, kai gyveno pas panelės Beatričės mamą, šaukta „Diva", tačiau bondiškas vardas žudikės charakterio kalaitei, dabartinės šeimininkės manymu, tinka labiau. O ir prie šių namų labiau dera.